Straipsnyje analizuojamos grožinės literatūros vertimo problemos skirtingais laikotarpiais ir siekiama nustatyti, kaip skiriasi vertėjų taikytos vertimo strategijos veikiant įvairioms lingvistinėms, socialinėms ir kultūrinėms normoms. Tyrime pasitelktas aprašomasis vertimo studijų metodas, kai vertimas suprantamas kaip komunikacinis ir socialinis aktas, dažnai lemiantis, kad vertimo sprendimus vertėjai priima paklusdami vadinamosioms normoms, konvencijoms ar taisyklėms. Be to, straipsnyje pabrėžiama, jog normos yra kintantis reiškinys, priklausantis nuo laikotarpio, skirtingų kultūrų ir bendruomenių. Atlikta gretinamoji dviejų Jack’o London’o Martinas Idenas vertimų analizė leido nustatyti, kaip veikiant tam tikro meto vertimo normoms skyrėsi romano vertėjos taikytos vertimo strategijos.