Ką lemia asimetrija: turkų kalbos kreipiniai bendraujant su naminiais gyvūnais, kūdikiais ir vaikais
Šiame tyrime turkų kalbos kreipiniai, vartojami spontaniškai kalbant su augintiniais, kūdikiais ir vaikais, buvo lyginami pagal mažybinių ir hipokoristinių morfemų, pridedamų prie įvairių tipų kamienų, dažnumą. Tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti, ar skirtingų kreipinių formų pasiskirstymą lemia adresatų grupė bei asimetriškas bendravimas, būdingas kalbant ir su naminiais gyvūnais. Rezultatai parodė, kad turkų kalboje, kurioje yra itin ribota deminutyvų ir hipokoristikos raiška, asimetrija neturi įtakos mažybinių ir hipokoristinių formų pasiskirstymui. Tačiau ji lemia bendrąją morfopragmatinę malonybinę raišką, kuri apima posesyvines morfologines konstrukcijas, vartojamas vietoj deminutyvų ir hipokoristikos arba kartu su jais.