Šio straipsnio tikslas – ištirti mokytojų patiriamą stresą ir laisvalaikį kaip streso įveikimo erdvę. Mokytojų patiriamos neigiamos emocijos, tokios kaip nerimas ar nusivylimas dėl tam tikrų savo darbo ypatumų, vadinamos mokytojų stresu. Mokytojų savistatų tyrimai rodo, kad jų streso lygis nuolat didėja. Laisvalaikis – erdvė, kurioje mokytojai gali pasinaudoti išorine parama ir asmeniniais ištekliais, kad sušvelnintų neigiamą streso poveikį. Todėl pedagoginiu požiūriu svarbu kurti kokybišką laisvalaikį, kad būtų užkirstas kelias mokytojų stresui arba sumažintas jo mastas ir pagerinta mokytojų gerovė.