Zinų ir pirmųjų gėjams skirtų žurnalų sklaida yra vienas svarbiausių alternatyvios komunikacijos elementų. Zinai sukūrė galimybę bendrauti gėjų bendruomenėse, nes XX a. devintą ir dešimtą dešimtmečius tai buvo akivaizdžiai sudėtinga, o mažose gyvenvietėse veik neįmanoma (apie bendravimą internetu pradėta kalbėti tik paskutinio dešimtmečio viduryje). Todėl spauda tapo savotiška gėjų naujienų agentūra, informacijos ir patirties mainų platforma, o svarbiausia – tuometinių neheteroseksualių asmenų bendruomenių kalbos įrašu.
Straipsnio tikslas – pristatyti jų tikrovės fragmentą: gėjų žurnaluose aprašomas erdves, jų pavadinimus ir su jais susijusius kodus bei elgseną. Savo tyrime remiuosi M. Foucault heterotopija ir erdvės subversija. Taip atskleidžiu lingvistinį gėjų kultūros erdvės žemėlapį.