Ukrainiečių pasakojimai apie karo pradžią: svarbiausios temos, struktūra, kompozicija

Santrauka

Straipsnio tikslas – aptarti svarbiausias ukrainiečių autobiografinių pasakojimų apie Rusijos karo prieš Ukrainą pradžią temas ir struktūrą. Analizuojami pasakojimai apie gyvenimo įvykius, tampančius sudėtinėmis naratyvo apie karo pradžią dalimis. Daugiausia dėmesio skiriama šių pasakojimų siužetinei linijai ir pasakotojų savireprezentacijos būdams.

Pasitelkus folkloro medžiagą, išskiriami būdingiausi autobiografinių pasakojimų apie karą siužetai. Atsižvelgiama į simbolines prasmes, kurios šiuolaikinei ukrainiečių kultūrai būdinguose žodiniuose pasakojimuose suteikiamos įvairiems įvykiams, žmonėms ir daiktams. Šiame tyrime ypač parankūs pasirodė struktūrinės naratologijos metodai. Autobiografiniai pasakojimai apie karo pradžią atitinka penkis įvykių vaizdavimo kriterijus, išskirtus Wolfo Schmido: svarba, nenuspėjamumas, tęstinumas, neatšaukiamumas ir nepasikartojamumas. Iš vyraujančių motyvų aptariami pasakotojų nusakomi potyriai pačioje karo pradžioje, išvykimas iš namų, prieglaudos paieškos, evakuacija, bandymai suvokti karo priežastis, nuspėti karo eigą, taip pat pamąstymai apie karų žiaurumus.