Civilizacijos tyrinėtojų šiandien sutartinai pripažįstama, kad dvipusio geografinio skirstymo (Rytai/Vakarai, Orientas/Okcidentas) pagrindas yra veikiau kultūros, bet ne geografiniai veiksniai. Straipsnyje bandoma atsakyti į svarbų civilizacijos analizės klausimą: kiek iš nuolatinio Rytų ir Vakarų gretinimo galima daryti išvadų apie universaliuosius despotizmo ir demokratijos modelius, kuriuose savitai atsiskleidžia istoriškai sudėtinga galios įteisinimo istorija, derinanti du prieštaringus - laisvės ir suvaržymų - pradus. Pateikiami argumentai, susiję su ideologiniais "reikšmių racionalizavimo" veiksniais, kurie rodo kasdienio diskurso ir vaizduotės, žiniasklaidos, populiariųjų menų ir estetinių skonių svarbą formuojantis reikšmingoms socialinėms padėtims šiuolaikinėse visuomenėse.
