elito teorija politinis režimas sovietinė visuomenė posovietinė visuomenė
##submission.howToCite##
Matonytė, I. (1999) „Elito teorijos ir studijos sovietinėje bei posovietinėje visuomenėje“, Sociologija. Mintis ir veiksmas, 6(4), p. 44–59. doi:10.15388/SocMintVei.1999.4.7015.
Elito teorijos ir studijos sovietinėje bei posovietinėje visuomenėje
Santrauka
Tekste, kuris pagrįstas teiginiu, kad politinės sociologijos studijos, o ypač elitologija, iš esmės priklauso nuo politinio režimo ir nuo socialinio konteksto, apžvelgiamos elito teorijos ir studijos, išryškinant jų specifiką sovietinėje ir posovietinėje aplinkoje. Sovietinių laikų visuomenės organizacijos analizei buvo būdingas lyderių, elito objektas, kuris nesiderino su egalitarizmo ideologija. Elito tema išliko svarbi ir posovietinių pokyčių tyrinėjimuose. Posovietinėje geografinėje erdvėje galima išskirti tris elito studijų mokyklas, kurias formavo ir formuoja šioms zonoms būdingas politinio valdymo struktūrų ir visuomenės santykis. Tipologiškai įdomu atpažinti liberaliąją Varšuvos-Budapešto, konservatyviąją Maskvos ir "pilkąją" elitologijos zoną, apimančią posovietinę periferiją. Jų tyrinėjimų projektų ir akcentuojamų temų specifika išlieka ir žlugus komunistinei ideologijai, nes tebeveikia šių zonų mokslinėje bendruomenėje ir šiose politinėse-kultūrinėse srityse išryškėjusios elitologinio domėjimosi tradicijos, kurias dar labiau sustiprina dabartinė Vakarų ekspertų ir fondų politika.
