Instituciniai domenai, įtampos laukai ir institucinės inovacijos. Sociologiniai aspektai

Santrauka

Šiame straipsnyje pateikiama originali institucinių įtampos laukų koncepcija ir sociologinė jos interpretacija. Analitiškai skiriamos keturios visuomenės institucinės sritys (domenai): biurokratinis, ekonominis, akademinis ir pilietinis. Socialinių veikėjų požiūrius ir elgesį šiuose domenuose struktūrizuoja juose dominuojantys, institucionalizuoti bruožai – vertybinės orientacijos, veiklos tikslų ir būdų samprata bei elgesį norminantis etosas. šiuo požiūriu, domenai prilygintini Maxo Weberio teorijoje išskirtiems idealiesiems tipams, kuriais apibūdinama socialinių veikėjų veikla, orientuota politiškai ir ekonomiškai. Veikėjų elgesio struktūrizavimo atskiruose domenuose sociologinei analizei straipsnio autorius pasitelkia Anthony Giddenso pasiūlytą teorinį modelį. Skirtinga domenams būdinga socialinės veikos orientacija ir būdai kelia dichotomiškas priešpriešas, įtampas tarp šioms sritims priklausančių veikėjų. Straipsnyje, remiantis Romualdo Grigo pasiūlyta socialinių įtampos laukų koncepcija, teoriškai grindžiamas institucinių įtampos laukų, kylančių tarp atskirų domenų, struktūrinis priežastingumas. Pateikiama keletas empirinių pavyzdžių bei interpretacijų, grįstų teorinėmis įžvalgomis. Pateikiama originali tarpinstitucinio mokymosi bei institucinės inovacijos sąvoka bei jos empirinės iliustracijos (svarstoma aktuali naujos atominės jėgainės Lietuvoje plėtros problema).