Naujasis Pasaulio sveikatos organizacijos sveikatos apibrėžimas, apimantis fizinę, psichinę ir socialinę sveikatą, o ne tik ligų nebuvimą, iš esmės pakeitė sveikatos priežiūroje vyravusį griežtai biomedicininį požiūrį su biologine žmogaus samprata ir fizine jos raiška, beveik nekreipiant dėmesio į žmogaus prigimties dimensijas. Slaugytojai vieni pirmųjų suvokė, kad biomedicininio modelio mechaniškumas neatliepia tikrųjų žmogaus poreikių ir paciento slaugai keliamų uždavinių.