Subjekto samprata Schellingo transcendentaliniame idealizme ir racionalaus idealizmo kritikoje: lyginamoji analizė
Šiame straipsnyje siekiama apibrėžti konkrečius skiriamuosius subjekto sampratos bruožus Schellingo racionaliajame transcendentaliniame idealizme ir vėlesnėje racionalaus idealizmo kritikoje. Pasitelkdami lyginamąją analizę mes žvelgiame į bendresnio pobūdžio Schellingo teorinių pozicijų raidą, kuri neišvengiamai darė įtaką konceptualiãi prieigai prie subjektyvumo problematikos. Parodome, kad racionalaus idealizmo laikotarpiu subjektas apibūdinamas kaip protingas, savaveiksmis transcendentalinių apibrėžimų agentas, o racionalaus idealizmo kritikos periodu subjektu vadinama savita mentalinė realybė, kuri pasižymi epistemologiniu ir ontologiniu inteligibilumo, proto bei pačios sąmonės nepakankamumu. Taigi, racionalaus idealizmo kritikos periodu subjekto sąvoka suprantamà kaip ribojama ir sąlygojama tokių pozityvių objektinės būties sandų, kurie yra ontologiškai priešingi savo paties atžvilgiu pakankamu laikomo inteligibilumo filosofemai.