Straipsnyje interpretuojamas XVII a. Nyderlandų dailininko T. Romboutso kūrinys „Lošėjas, rodantis kortas“. Jame įžvelgiama sąveikaujant dvi egzistencines laikysenas: lošiančiojo ir Vanitas reiškėjo. Pirmojoje tyrimo dalyje aiškinamasi, kokiu būdu Romboutsas pratęsia lošimo kaip buvimo būdo temą ir kaip ją integruoja į Vanitas žanrą. Antrojoje dalyje grindžiama hipotezė, kad Romboutso kūrinio kompozicija prezentuoja Vanitas žanro tąsą ir sykiu jo užklausimą.