Pastaraisiais dešimtmečiais išsėtinės sklerozės (IS) gydymo galimybės ir prieinamumas labai pagerėjo, dėl to vis daugiau sergančiųjų sulaukia vyresnio amžiaus neturėdami sunkios negalios. Dauguma ligos eigą modifikuojančių (LEM) vaistų yra sukurti slopinti aktyvų uždegimą, mažinti paūmėjimų riziką, tačiau amžėjant (amžėjimas – tapsmas senesniam, turinčiam daugiau amžiaus) ligos patogenetiniai mechanizmai keičiasi, pradeda vyrauti nuo paūmėjimų nepriklausomas negalios progresavimas. Ilga imuninę sistemą veikiančių vaistų vartojimo trukmė, su amžiumi didėjantis komorbidiškumas gali didinti nepageidaujamų poveikių riziką. Šiame straipsnyje apžvelgsime su amžėjimu siejamus išsėtinės sklerozės patogenezės pokyčius ir gydymo sunkumus.