Straipsnyje nurodomos Čechovo kūrinio „Namas su mansarda" itin prieštaringo interpretavimo priežastys, susijusios su rašytojo poetikos ypatumų ignoravimu. Atkreipiamas dėmesys į būdingus meninių kūrinių analizės trūkumus. Apsakymas analizuojamas kaip monoliti visuma, atsižvelgiant į Čechovo meninės sistemos ir šio kūrinio, kaip meninio fenomeno, ypatumus. Akcentuojama konteksto reikšmė, visų kūrinio elementų meninė funkcija.