Straipsnyje analizuojamas vienas iš būdingiausių Dostojevskio kūrinių iki šiol išsamiai nenagrinėtas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad polifoninė apysakos struktūra įpareigoja itin atidžiai ieškoti autoriaus pozicijos. Kūrinio prasmė straipsnyje išryškinama, atsižvelgiant į sumanymo genezę, visų apysakos elementų sąskambį.