1936 m. Ispanijos revoliucija Lydie Salvayre romane Neverkti (Pas pleurer): tarp atminties ir istorijos
[straipsnis ir santrauka prancūzų kalba; santrauka anglų ir lietuvių kalbomis]
Lydie Salvayre romanas Neverkti (Pas pleurer) (Seuil, 2014) skirtinas vienam produktyviausių dabartinės prancūzų literatūros žanrinių porūšių – giminės pasakojimui (récit de filiation), kuris pateikiamas kaip tyrimas apie protėvius. Istoriją (didžiąja raide) prisimena moteris, išgyvenusi, kaip teigia Pierras Nora, įvykį pabaisą (événement-monstre), t. y. įvykį, skatinantį netikėtai ir iš esmės naujai įvertinti dabartį. Autorė, pasitelkusi Ispanijos karo atsiminimus, kuriuos jai pasakoja devyniasdešimtmetė motina, ir tuo pat metu skaitomą Georges’o Bernanoso knygą Didelės kapinės mėnulio šviesoje (Grands cimetières sous la lune, 1938), modeliuoja sudėtingą vieno Europos istorijos tarpsnio – 1936 m. vasarą vykusios Ispanijos išlaisvinimo revoliucijos – refleksiją. Įvykis atkuriamas per fragmentiškus daug ką pamiršusios liudininkės – motinos – atsiminimus ir per jos ir dukters – rašytojos – užsimezgusį dialogą. nužudyto brolio istorija atsiveria bernanosiškas intertekstas, pasakojantis apie Maljorkoje frankistų įvykdytus žiaurumus, ir taip papildo išsitrynusią ir selektyvią moters, pamiršusios viską, kas įvyko po 1936 m., atmintį.
Straipsnyje siekiama atskleisti, kad romanas, įrašantis Ispanijos laisvės istorijos epizodą į nacionalinę Prancūzijos atmintį, tuo pat metu šį įvykį išaukština, – taip autorė netiesiogiai siūlo iš naujo įvertinti 1968 m. įvykius.