Šiame straipsnyje siekiama dvejopo tikslo: 1) išnagrinėti, kokias konfigūracijas įgyja žaidybiškumas Milašiaus kūryboje ir kokias jis generuoja reikšmes; 2) ištirti paties autoriaus dalyvavimą tekste, jo „įsitekstinimą“ pasitelkiant ironijos ir žaismės formas. Tyrimo objektu pasirinkti du ankstyvieji prancūzų poeto tekstai: Papras- čiausia tokio pono Triks-Trikso, juokdario, istorija ir Vaiduoklis per prievartą.
