Šiuo tekstu siekta nagrinėti ir išskirti XVI a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje funkcionavusias kilmingumo sampratas. Išskirtini du pagrindiniai kilmingumo kategorijos aspektai – kilmė ir kilnumas (dorybė). Juos permąstė ir svarbiais, pagrindžiančiais išskirtinę padėtį, laikė tiek luomo nariai, tiek intelektualai kritikai. Kilmė ir kilnumas lygia greta funkcionavo tiek nusakant narystę luome (kilmė – įprastai, o kilnumas kaip prielaida nobilitacijai), tiek grupės savimonėje (kilnumas arba siekiamybė, arba prigimtai būdingas kilmingajam). Šių dviejų kilmingųjų visumai svarbių elementų pagrindu visas kilmingųjų luomas pasiūlytas apibūdinti kaip „kilnuomenė“.