Modernios žydų kultūros ir tautinės savimonės iškilimas tarp Rytų Europos žydų sąlygojo „nacionalinės“ kalbos klausimo aktualumą ir reiškinio, hebrajų kalboje žinomo kaip riv ha-leshonot, o jidiš kalboje – shprakhnkampf, reiškiančio kalbų karą, atsiradimą. Daugiau ar mažiau visi Vidurio ir Rytų Europos žydų bendruomenės centrai įsitraukė į šį „kalbų ginčą“. Ne išimtis – žydai Kaune. Straipsnyje išsamiai aptariami Kauno žydų kalbiniai debatai Lietuvos Respublikos (1918–1940) laikotarpiu, pristatoma, kaip šis prieštaravimas reiškėsi įvairiose žydų kultūrinio gyvenimo srityse, ypač švietime.