Straipsnyje siekiama išanalizuoti esamą Vakarų istoriografijos atliktų holokausto Lietuvoje tyrimų būklę. Pirmoje straipsnio dalyje daugiausia dėmesio yra skiriama pokario ir Šaltojo karo laikotarpio istoriografijai. Nors šis laikotarpis nepasižymėjo būtent Lietuvai skirtų tyrimų gausa, jis turėjo didelę reikšmę holokausto suvokimui, jo istoriniam, teisiniam, moraliniam vertinimui bei pagrindinių sąvokų, tyrimo metodų, kurie vėliau buvo pritaikyti ir vertinant holokaustą Lietuvoje, suformavimui. Antroji straipsnio dalis skirta apžvelgti Vakarų istoriografijos pokyčius, įvykusius pasibaigus Šaltajam karui ir sugriuvus Sovietų Sąjungai. Būtent šis laikotarpis, prasidėjęs XX a. paskutiniame dešimtmetyje, Vakarų istorikų dėmesį nukreipė į Rytų Europą, o Lietuvą padarė vienu iš svarbiausių holokausto tyrėjų vykdomų tyrimų objektu.