Perkutaninė cholecistostomija – alternatyva, gydant sunkiomis gretutinėmis ligomis sergančius ligonius, kuriems diagnozuotas ūminis cholecistitas
Įvadas / tikslas. Laparoskopinė cholecistektomija yra saugi operacija ir pirmo pasirinkimo gydymo metodas, gydant sergančiuosius ūminiu cholecistitu. Sunkiomis gretutinėmis ligomis sergančius pacientus, kuriems diagnozuojamas ūminis cholecistitas, galima gydyti suformuojant perkutaninę cholecistostomą.
Metodai. Atliktas retrospektyvinis tyrimas, į kurį įtraukti pacientai, 2008–2017 m. gydyti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Chirurgijos klinikoje. Tiriamiesiems buvo suformuota perkutaninė cholecistostoma. Tirti ir vertinti pacientų demografiniai duomenys, laboratoriniai rodikliai, analizuota ASA klasė, komplikacijos, išeitys, gydymo trukmė ir mirštamumas.
Rezultatai. Tyrime dalyvavo 55 pacientai. 47 pacientai (74 %) atitiko ASA III klasę, 10 pacientų (18,5 %) – ASA IV klasę. Suformavus perkutaninę cholecistostomą, pastebėtas statistiškai reikšmingas leukocitų skaičiaus (nuo 14,26±6,61 iki 8,65±5,15) ir C reaktyvinio baltymo koncentracijos (nuo 226,22±106,60 iki 51,91±63,70) sumažėjimas. Vidutinė gydymo trukmė – 13,06 (intervalas 2–68) dienų. Ankstyvas mirštamumas (30 dienų) siekė 13 proc. Mirčių, tiesiogiai susijusių su atlikta procedūra, nefiksuota. 11 pacientų (20,4 %) taikyta planinė cholecistektomija.
Išvados. Perkutaninė cholecistostomija yra tinkama alternatyva didelės rizikos pacientams, kuriems diagnozuotas ūminis cholecistitas, gydyti. Šis gydymo metodas gali būti taikomas tiek kaip tarpinis, tiek kaip galutinis gydymo metodas.