Santrauka
Straipsnyje aptariami intertekstualumo reiškiniai V. Kudirkos tekstuose apima ne tik grynąsias citatas, arba tiesioginį citavimą (jų rasta mažiausiai), bet ir tokias citavimo formas, kai į savo tekstą autorius įterpia kito teksto fragmentų be kabučių, visai nenurodydamas autoriaus ar apskritai šaltinio. Tai taip pat tokios citavimo formos, kaip žodis ar pasakymas svetima kalba, aliuzija į liaudies dainą, į Šventąjį Raštą, tariamas dialogas, žinomo posakio užuomina, atnaujinta sentencija ir pan.
