Janas Amosas Komenius taip apibūdino pasaulio ir knygos santykį: pasaulis yra labirintas, iš kurio gali išvesti knyga. Toliau galime išplėtoti šią mintį, jei paskelbsime, kad iš knygų karalystės labirinto gali padėti ištrūkti bibliografinės priemonės. Kiekvieną naują jų sudarymo technologijos žingsnį galime traktuoti kaip metinį medžio augimo koncentrinį žiedą. Spaudos išradimas padėjo įsigalėti knygų ir bibliografinių priemonių nacionalinėmis kalbomis leidybai. Tai patvirtina ir nacionalinės spaudos Baltijos šalyse lyginamasis tyrimas.
Galime tvirtinti, kad Baltijos šalyse bibliografija plėtojosi pagal bendruosius dėsningumus daugmaž tuo pačiu metu. Reikėtų pabrėžti, kad tai buvo istorinis tinklo kūrimosi reiškinys, labai panašus į šiuolaikinio kompiuterių tinklo atsiradimą. Nors spaudos produkcija buvo prieinama tik tam tikrai visuomenės daliai, idėjos ir modeliai paplito visur ir žadino panašius reiškinius įvairiose šalyse.
Istorinę nacionalinę bibliografiją labai vertina lenkų bibliografės Anna Migon ir Marta Skalska - Zlat, kurios pabrėžia jos įtaką šiuolaikinės nacionalinės literatūros tyrimams ir pristatymui.