Straipsnis skiriamas vienai iš LDK knygos istorijos problemų – rankraštinės ir spausdintinės knygos santykiui XVI a. antroje pusėje–XVII amžiuje. Tyrimo šaltiniu tapo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomi rankraštiniai kodeksai, perrašyti LDK aptariamu laikotarpiu. Straipsnyje stengiamasi atskleisti rankraščių ir spausdintinių knygų architektonikos panašumus ir savitumus; išnagrinėti Graikų katalikų bažnyčiai naujai sudaromas rankraštines knygas; atsakyti į klausimą, ar visus XVII a. tekstus, nuorašus, sujungtus kodekso forma, galime vadinti rankraštine knyga.