Apie pokariu okupuotoje Lietuvoje vykusį ginkluotą pasipriešinimą esame įpratę kalbėti savo žvilgsnį ir loginį akcentą sutelkdami į patį procesą, jo raidą ir tai lėmusias aplinkybes. Daugumoje darbų, parašytų partizanų karo tema, vyrauja herojinė-romantinė istoriografija. Čia laisvės kovotojai dažniausiai vaizduojami kaip bebaimiai kariai, sumanūs politikai, retkarčiais – pavargę, klystantys herojai. Tuo tarpu partizaniškos buities, kasdienybės istorijai skiriamas dėmesys – minimalus. Viena tokių kol kas beveik visiškai netyrinėtų partizaniškos kasdienybės sričių –vyrų ir moterų tarpusavio santykiai Lietuvos partizanų gretose. Tai svarbi, įdomi, bet kartu sudėtinga ir paini tema.