Kultūrinės sąveikos tarp žemdirbių ir klajoklių visuomenių paskutiniame IV tūkstm. pr. Kr. ketvirtyje: Serezlivkos lokalinės grupės atvejo analizė
Marijos Gimbutienės darbuose išsamiai nagrinėta Senõsios Europos visuomenės ir stepių „kurganų tautos“ kultūrinė sąveika. Archeologės tekstuose šių žmonių grupių sąveika buvo apibūdinama kaip abipusė ir nusakoma smurtinės kovos samprata. Rekonstruotos trys destruktyvaus stepių „kurganų tautos“ įsiveržimo bangos, aprašytas lemiamas „kurganų tautos“ vaidmuo indoeuropiečių sklaidoje (Gimbutas, 1993). Tačiau nors M. Gimbutienės pateiktas modelis vis dar turi įtakos ir yra naudojamas kaip metodologinis pagrindas naujausiems genominiams tyrimams (Haak ir kt., 2015; Allentoft ir kt., 2015; Juras ir kt., 2018; Scorrano ir kt., 2021), yra tam tikrų archeologinių duomenų, leidžiančių manyti, kad toji sąveika buvo sudėtingesnė nei paprasta migracija iš rytų į vakarus. Šiame straipsnyje pristatomas retas, 1989 m. netoli Pomičnos kaimo vieno iš straipsnio autorių tyrinėtas kurganinis palaidojimas, kuriame fiksuota mišri vėlyvosios Tripolės ir stepių kurganų kultūros įtaka. Panašių palaidojimų aptikta ir kitose vietose tarp pietų Bugo ir Dniepro upių.