Patirto nedarbo sąsajos su vyresnio amžiaus asmenų subjektyvia gerove Baltijos šalyse
Straipsniai
Antanas Kairys
Vilniaus universitetas
https://orcid.org/0000-0001-8082-8016
Raimonda Sadauskaitė
Vilnius University, Institute of Psychology, Laboratory of Applied Psychology, Vilniaus universitetas, Psichologijos institutas, Taikomosios psichologijos laboratorija
https://orcid.org/0000-0002-0514-1086
Albinas Bagdonas
Vilnius University, Institute of Psychology, Laboratory of Applied Psychology, Vilniaus universitetas, Psichologijos institutas, Taikomosios psichologijos laboratorija
https://orcid.org/0000-0002-5712-9791
Jonas Eimontas
Vilnius University, Institute of Psychology, Laboratory of Applied Psychology, Vilniaus universitetas, Psichologijos institutas, Taikomosios psichologijos laboratorija
https://orcid.org/0000-0003-2638-0235
Vilmantė Pakalniškienė
Vilnius University, Institute of Psychology, Laboratory of Applied Psychology, Vilniaus universitetas, Psichologijos institutas, Taikomosios psichologijos laboratorija
https://orcid.org/0000-0002-8042-2910
Olga Zamalijeva
Vilnius University, Institute of Psychology, Laboratory of Applied Psychology, Vilniaus universitetas, Psichologijos institutas, Taikomosios psichologijos laboratorija
https://orcid.org/0000-0002-9186-8440
Publikuota 2021-06-11
https://doi.org/10.15388/STEPP.2021.29
PDF (anglų)
HTML (anglų)

Reikšminiai žodžiai

subjektyvi gerovė
nedarbas
asmenybė

Santrauka

Straipsnyje, remiantis Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją (SHARE) tyrimo duomenimis, analizuojamos anksčiau patirto nedarbo sąsajos su vyresnio amžiaus Baltijos šalių gyventojų subjektyvia gerove. Analizuoti 2 805 Estijos, 941 Lietuvos ir 809 Latvijos gyventojų, vyresnių nei 50 metų, atsakymai. Buvo nagrinėjama subjektyvi gerovė, anksčiau patirtas nedarbas, socialiniai ir demografiniai, asmenybiniai ir sveikatos veiksniai. Atlikus regresinę analizę, svarbiausiu prediktoriumi buvo neurotiškumas, nedarbo patirtis taip pat buvo reikšmingas prediktorius, modelis bendrai paaiškino 35 proc. subjektyvios gerovės dispersijos. Galima daryti išvadą, kad patirtas nedarbo epizodas gali palikti ilgalaikius neigiamus padarinius asmens subjektyviai gerovei, net ir kontroliuojant daugelį subjektyvios gerovės veiksnių.

PDF (anglų)
HTML (anglų)

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.

##plugins.generic.recommendByAuthor.heading##