Autentiškumas ir proveniencija ilgalaikio skaitmeninio išsaugojimo kontekste: turinio aprėpties analizė
[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba]
Autentiškumas yra pamatinis siekis skaitmeninių išteklių ilgalaikio išsaugojimo srityje; kita vertus, autentiškumo tikrinimas – kompleksinė užduotis, kuriai įgyvendinti reikalinga proveniencija, kaip patikimumo prielaida. Atsižvelgiant į tai, labai svarbu apibrėžti pagrindinius šio proceso elementus, sudarančius šios sudėtingos koncepcijos pagrindą. Pagrindinis straipsnio tikslas – nustatyti autentiškumo valdymo procesą skaitmeninio išsaugojimo kontekste: identifikuoti semantinius elementus, užtikrinančius ilgalaikio išsaugojimo funkcijas ir skaitmeninių objektų patikimumą bei funkcinį sistemų suderinamumą, t. y. galimybę institucijoms keistis duomenimis. Straipsnyje pateikiami pirmojo tyrimo etapo rezultatai: autentiškumo ir proveniencijos turinio aprėptis, užtikrinanti pagrindines ilgalaikio išsaugojimo funkcijas ir funkcinį sistemų suderinamumą. Straipsnyje, taikant Europos Sąjungos 2–3–6 elektroninės leidybos pridedamosios vertės kūrimo koncepcinį požiūrį, analizuojami autentiškumo ir proveniencijos modeliai ir standartai, taip pat vertinama pridedamoji EUROPEANOS ir VEPIS vertė autentiškumo ir proveniencijos požiūriu, kuri yra grindžiama atitiktimi analizuotiems standartams ir modeliams, naudojamiems šiose sistemose.
Metodologija. Taikant Europos Sąjungos 2–3–6 elektroninės leidybos pridedamosios vertės koncepciją ir remiantis kokybine mokslinės literatūros analize, tyrime konceptualizuojamas turinio kūrimo procesas ilgalaikio išsaugojimo informacinėse sistemose, susijęs su autentiškumo ir proveniencijos struktūros ir prasmės nustatymu. Taikant šį metodą, buvo nustatyta autentiškumo ir proveniencijos turinio aprėptis.