Duomenų raštingumo ir mokslinių tyrimų duomenų valdymo apklausose klausimynų pildymo nutraukimą lemiantys veiksniai: Lietuvos ir Suomijos patirtis
[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba]
Straipsnio tikslas – nustatyti ir išanalizuoti veiksnius, turinčius įtakos respondentų sprendimui nutraukti klausimyno pildymą. Šiam tikslui įgyvendinti pasirinkta Informacinio raštingumo ir mokslinių duomenų valdymo tyrimo anketa, kuri buvo pateikiama Vilniaus universiteto (Lietuva) ir Oulu universiteto (Suomija) mokslininkams, atliekant mokslinių duomenų valdymo tyrimą abiejuose universitetuose 2017 m. Šis tyrimas buvo tarptautinio (atlikto keliasdešimtyje valstybių) mokslinio tyrimo apie duomenų raštingumą ir mokslinių duomenų valdymą (angl. Data Literacy and Research Data Management) dalis. Tyrimo vadovės – Serap Kurbanoğlu ir Joumana Boustany. Šiame straipsnyje analizuojami 1 185 anketų duomenys iš abiejų universitetų, iš kurių 515 – pradėtos ir nebaigtos pildyti anketos, o 670 – baigtos pildyti anketos. Duomenų analizė atlikta taikant Framework for Web Survey Participation (Andy Peytchev, 2009). Gautieji duomenys apdoroti taikant IBM SPSS Statistics 19 versiją, naudojant aprašomosios ir inferencinės statistikos testus. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad svarbiausi veiksniai, nulėmę nebaigtą anketos pildymą, yra anketos apimtis, respondentų atstovaujama mokslo sritis, mokslinio darbo patirtis, amžius ir tyrimo tematika. Einamos pareigos ir respondentų lytis reikšmingos įtakos tam neturėjo. Svarbus veiksnys, lemiantis anketos pildymo neužbaigimą, yra ir klausimyno dizaino bei struktūros sprendimai.